Sie befinden Sich nicht im Netzwerk der Universität Paderborn. Der Zugriff auf elektronische Ressourcen ist gegebenenfalls nur via VPN oder Shibboleth (DFN-AAI) möglich. mehr Informationen...
Konkurencija, technologiné pazanga ir besikeiciantys vartotoju poreikiai skatina nuolatos pletoti konkurencines paradigmas. Siame ?? grista konkurencija kaip konkurencijos paradigma susiformavo apie 1990 metus. Laiku gristos konkurencijos (TBC) termina pirma karta ?? (1988) savo straipsnyje Time: the next source of competitive advantage, kuris buvo isspausdintas zurnale Harvard Business Rev?? paaiskino, kaip imones gali pasiekti konkurencini pranasuma, kaip svarbiausia strateginio valdymo veiksni, naudodamos laiku grista ?? vartotoju poreikiams patenkinti. Mokslineje literaturoje kastai, kokybe, inovacijos ir laikas pripazistami svarbiausiais strateginio valdymo veiksniais. Tiek kastu ?? visuotines kokybes vadybos teorijose yra gana placiai isnagrineti kastu ir kokybes aspektai. Pastaraji desimtmeti daug demesio teortika ?? skyre ir inovacijoms. Siandien (nors turbut jau niekas neabejoja) ir laikas daro didele itaka imones valdymui. Taciau tenka pripazinti, kad ?? vis dar retai naudojamas valdymo sprendimams priimti. Spartus globalizacijos tempai ir inirtinga konkurencine kova vis labiau isryskine ?? based Management svarba. Tik tos imones sugebes islikti konkurencineje kovoje, kurios sugebes tinkamai ivertinti laiko valdymo svar?? reaguoti i besikeiciancius vartotoju poreikius. Del to tapo reikalinga kurti naujus vadybos metodus ir pritaikyti naujas ir (ar) esa?? efektyviai integruoti gamybos kontroles sistema ir kastu apskaitos sistema kartu ir parinkti veiklos vertinimo matu sistema laiku gristos ?? poziuriu. Didziausias demesys laikui kaip strateginiam valdymo veiksniui buvo skiriamas paskutini XX a. desimtmeti ir XXI pradzioje (A?? 1991; Blackburn, 1990; Bower ir Hout, 1998; Daugherty ir Pittman, 1995; Goldsbrough ir Deane, 1988; Hise, 1995; Kumar ir Motwani, 1995 ?? 1997; Peters, 1990; Rohr ir Correa, 1998; Ruch, 1990; Stalk, 1988; Stalk ir Hout, 1993; Stalk ir Istvan, 1989; Sim ir Curatola, 1999 ?? Hummingbird, 1995; Tammela ir kt, 2008; Morgan, 2004; Barker, 2001; Alis ir kt., 2006). Mokslininkai savo darbuose pripazino, kad ?? imonei pades pasiekti kokurencini pranasuma, taciau egzistuoja akivaizdus disbalansas tarp konceptualiu moksliniu darbu ir empi?? pagrindzianciu si teigini. Ir nors XXI a. pradzioje empiriniu darbu padaugejo, taciau beveik nera tyrimu, kuriuose butu analizuojama ?? svarba vadybos teorijos raidos kontekste ar butu susisteminta skirtingu vadybos koncepciju itaka siandieniniam laiku gristos konkurencijos ?? Sio straipsnio tikslas - susisteminti ir istirti moksliniu literaturos saltiniu informacija apie laiku gristos konkurencijos koncepcija ir jos ?? raida vadybos teorijos kontekste. Tyrimo objektas - laiku grista konkurencija. Tyrimo metodas - atliekant teorini laiku gristos ?? pozicionavimo vadybos teorijos kontekste tyrima taikyta sistemine ir lyginamoji moksline literaturos analize. Pirmoje straipsnio dalyje yra apibreziama laiku gristos konkurencijos samprata, analizuojami sios koncepcijos privalumai ja igyvend?? Antroje straipsnio dalyje atliktas teorinis laiko veiksnio svarbos vadybos teorijos raidoje tyrimas, isskiriant pagrindiniu vadybos koncepcijo ?? indeli i laiku gristos konkurencijos koncepcijos formavimasi ir jos poreiki ateityje. Laiku gristos konkurencijos imones siekia sutrumpinti laika kiekviename bendro ciklo etape t. y. sutrumpinti laika tokiu imones veik?? projektavimo, produkto kurimo, inovaciju diegimo, gamybos, tiekimo, marketingo ir paskirstymo, atsizvelgiant i pirkeju poreikius ir ?? gali tai pasiekti pasalindama vertes nesuteikiancias veiklas, sutrumpindama verte pridedanciu veiklu laika ir geriau koordinuodama vene ?? veiklas. Trumpesnis nei konkurentu reagavimo laikas i vartotoju poreikius leidzia imonems pasiekti didesni, o dazniausiai ir dominuójan?? ?? pranasuma isreiksta greiciu, kuris parodytu trumpa pristatymo laika, zemesnius kastus, aukstesne kokybe, lankstuma ir pristatymo pa?? tikslui igyvendinti reikalingas imones sisteminis poziuris i laiku grista valdyma, kuris integruoja daug skirtingu vadybos teorijos koncep?? priemoniu, nes TBC imones strategija, organizacija, jos kultura, valdymo apskaita bei pasiekimu ivertinimo sistema, darbuotoju motyva?? kitos veiklos sritys turi buti sutelktos i laiko valdyma. Vadybos teorijos raidos tyrimas parode, kad termimas laiku grista konkurencija yra gana naujas, taciau pati laiko valdymo savoka ?? valdymo svarba isryskejo XX a. pradzioje klasikiniuose vadybos teorijos darbuose. Pvz., remiantis mokslinio valdymo teorija, g?? svarbiausias laikas. Si mintis taip pat buvo traktuojama ir klasikineje organizacijos teorijoje. Biheivioristines mokyklos atstovai, moksl?? tyre zmoniu elgsen{a organizacijoje, laiko veiksnio tiesiogiai neanalizavo. Vadybos mokslo mokyklos indelis - buvo sukurti kiekybiniai ?? siandien yra naudojami laiku gristo valdymo strateginiams ir taktiniams sprendimams pagristi. Remiantis sisteminiu poziuriu, buvo svar?? informacija gamybiniu operaciju valdymo procese, buvo svarbus procesu valdymas organizacijoje tiek is isores, tiek is vidaus, akcentuota gr?? pokycius, "silpnu vietu" pasalinimas, istekliu panaudojimo valdymas ir visos organizacijos grandziu sinchronizavimas. Taip pat sis pozi?? gristos konkurencijos sampratos atsiradimo pagrindas. Operaciju valdymo poziuriu, transformuojantis valdymo sistemoms, devintajame ?? didziausia postumi laiku gristos gamybos ir atsargu valdymo procese padare JIT sistema, gamyboje naudojama traukimo sistema arba ?? kuria ispopuliarino "Toyota Motors". Remiantis JIT ar kanban sistema, gaminiai gaminami netam, kad butu kaupiamos atsargos, o tik ?? isvengiama nebaigtos gamybos atsargu likuciu susidarymo. Vakaruose JIT ispopuliarino TQM ekspertai Deming, Juran, Crosby, o si?? pradedant gyvouti, pradejo naudoti "Ford" ir "General Motors" kompanijos. Sios koncepcijos pripazista laiko kaip riboto istekliaus ir jo ?? ir siekia pagerinti gamybos proceso efektyvuma sutrumpinant laika, sumazinant kastus, pagerinant kokybe ir inovacijas. Remiantis dina?? buvo praplesta laiku gristos konkurencijos koncepcija; akcentuojama laiko valdymo kaip nuolatinio proceso besikeiciancioje organizacijoje ?? atveju nemaza indeli suteike reinzinieringo sistema. Hammer, kuris laikomas reinzinieringo judejimo pradininku, paskatino is naujo es?? pakeisti verslo procesa, siekiant gerokai pagerinti laiku gristus veiklos matus. Be to, siuo laikotarpiu svarbus tampa ir laiku gristos ABC ?? sistemos atsiradimas. Taigi laikas XX a. desimtajame desimtmetyje taip pat eskaluojamas kaip ir devintajame desimtmetyje kok?? konkuruojant globalioje rinkoje, nebepakanka uzsakymu ivykdyti kokybiskai. Taip pat svarbu, kad jie butu pristatyti laiku. Taigi var?? susieti su laiku kaip produktu ir paslaugu diferenciatoriumi. Tikslas - gerinti esmines veiklas, siekiant trumpinti reagavimo laika i va?? pasikeitimus. Taigi, atlikus teorini laiku gristos konkurencijos koncepcijos tyrima vadybos teorijos kontekste, galima pateikti isvadas. Laiko valdymo svarba klasikiniuose vadybos teorijos darbuose traktuojama labiau taktiniu poziuriu, veliau yra pletojama ir papildoma kitu vadybo?? teorijos koncepciju ne tik taktiniu, bet ir strateginiu poziuriais. Pvz., vadybos mokslo mokyklos indelis - kiekybiniu metodu sukurimas laikui valdyti?? sisteminis poziuris, kuriuo remiantis svarbi laiku grista informacija gamybiniu operaciju valdymo procese, ir procesu valdymas organizacijoje tiek i?? isores, tiek is vidaus, greita reakcija i pokycius, "silpnu vietu pasalinimas, istekliu panaudojimo valdymas ir visos organizacijos gramz?? sinchronizavimas, taip pat sis poziuris buvo laiku gristos konkurencijos sampratos atsiradimo pagrindas; remiantis dinamisku poziuriu, buvo praplest?? laiku gristos konkurencijos koncepcija: akcentuojama laiko valdymo kaip nuolatinio proceso besikeiciancioje organizacijoje svarba. Siandien laik?? gristos konkurencijos koncepcijai reikalingas sisteminis ir dinamiskas poziuris i laiku grista valdyma, nes TBC imones strategija, organizacija, jos kultur?? valdymo apskaita iri iri veiklos vertinimo sistema, darbuotoju motyvavimo sistema ir kitos veiklos sritys turi buti sutelktos i laiko valdyma. Be to, vi?? spartejanti globalizacija, elektroninio verslo paplitimas ir informaciniu technologiju pazanga keicia laiku gristos konkurencijos prigimti. Taciau laika?? tampa dar svarbesnis, nes greitis, reikalingas verslui ir vartotoju lukesciams, dar labiau sparteja.